Nuomonių debatai

Ne - neapykantos kalboms

TIKSLAS

• Skatinti požiūrių į tą patį subjektą įvairovę
• Skatinti analitinius debatus, padrąsinti išreikšti nuomonę ir požiūrį
• Atkreipti dėmesį į tapatybės, rasizmo ir ksenofobijos problemas

 

NUMATOMI REZULTATAI

Pasibaigus mokymams dalyviai galės aptarti nuomones ir pristatyti kritinius pamąstymus apie diskusijos objektą.

 

TIKSLINĖ GRUPĖ

Visos grupės / visuomenė

Paaugliai  ir jaunuoliai iš visų regionų / kultūrų

Dalyvių skaičius: 12 - 30

 

Reikalingas kompetencijos laipsnis - 2

Darbo apimtis - 2

Prognozuojama santykinė bendra kaina - 1

 

TRUKMĖ

1 valanda

 

VIETA

Tuščias kambarys, kuris gali talpinti apie 30 žmonių

MEDŽIAGA

Lenta ir žymekliai

Popieriaus juostelės (teiginių užrašymui)

Krepšys arba dėžutė teiginiams

 

PASIRUOŠIMAS

Fasilitatorius paprašo dalyvių surasti mažiausiai po 4 nuomones, teiginius ar įvertinimus žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose arba bendruomenėse, kuriose jie gyvena, kurie būtų susiję imigrantais, prieglobsčio prašytojais ir pabėgėliais, arba pateikti savo nuomonę (pageidautina, kad teiginiai varijuotų nuo konservatyvių iki progresyvių).

Fasilitatorius taip pat parengia teiginių sąrašą (1 priedas).

Kiekviena nauja dalyvio nuomonė debatų metu gali būti panaudojama kaip naujas „teiginys”. Teiginiai, taip pat ir atsakymai debatų metu, turi būti užrašyti pirmuoju asmeniu („Aš”).

Pasiūlyti teiginiai turi būti užrašyti ant popieriaus juostelių (vienas teiginys ant vienos juostelės) ir sudėti į dėžutę.

 

Fasilitatorius pristato mokymų tikslus ir paaiškina jų struktūrą.

 

UŽDUOTYS

Debatai (45 min.)

Mokymų pradžioje visi susirenka kambario viduryje (neutrali zona).

Fasilitatorius paima iš dėžutės teiginį ir jį perskaito. Po to dalyviai pasidalina į dvi grupes: tuos, kurie pritaria teiginiui, ir tuos, kurie prieštarauja (kiekviena grupė pasitraukia į priešingą kambario kampą). Dalyviai gali tik sutikti arba nesutikti, be jokių „jeigu“ ir „bet“. Jie turi apsispręsti akimirksniu ir pasirinkti požiūrio tašką.

Teiginį kiekvienas interpretuoja asmeniškai. Niekas neaiškinama.

Kai visi dalyviai pasirenka grupę, inicijuojama diskusija. Pirmieji kalba mažesnės grupės dalyviai. Dalyviai turi asmeniškai argumentuoti savo požiūrio tašką. Kita grupė turi reaguoti spontaniškai. Kai mažesnė grupė pristato savo argumentus, tuomet didesnė grupė gali paaiškinti savo požiūrį.

Kiekvienai grupei (mažai ir didelei) paskiriami du apžvalgininkai (išrinkti vadovaujantis savanoriškumo principu).

Įvairių debatų metu jie pažymi raktinius išsireiškimus, vaizdus ir raktinius žodžius, kurie buvo naudojami argumentuojant.

Taip pat turi būti moderatorius (savanoriškai pasisiūlęs) arba  fasilitatorius gali pats vadovauti diskusijai. Moderatorius turi prižiūrėti pasisakymų eigą, kalbėjimo toną (vengti kritikos, asmeninių kaltinimų ir įžeidžiančio tono), laiką ir išlaikyti draugišką atmosferą.

Yra keli svarbūs aspektai („taisyklės“) į kuriuos reikia atsižvelgti:

- Nėra „teisingų“ ar „neteisingų“ atsakymų. Užduotis yra susijusi su nuomonėmis.

- Asmeninė ir grupės apklausa, kritinis mąstymas.

- Dalyviams leidžiama pakeisti nuomonę po arba net debatų metu, tačiau tik tuomet, kai jie paaiškina, kodėl pakeitė nuomonę. Kalbama tik pirmuoju asmeniu. Kai dalyvis pakeičia nuomonę, jis pereina į grupę esančią kitoje kambario pusėje.

- Pristatydamas atvejį, dalyvis gali kalbėti tik iš savo asmeninio požiūrio taško: „Aš manau ...“; „Aš spėju ...“; „Aš galvoju…“; „Aš žinau...“.

- Moderatorius (dalyvis, kuris prisiėmė šį vaidmenį, arba fasilitatorius) diskusijos metu turi palaikyti draugišką atmosferą, prižiūrėti, kad būtų laikomasi taisyklių ir laiko limito, kuris skiriamas kiekvienam pasisakymui, taip pat turi išlaikyti neutralią poziciją.

- Klausimai ir pastebėjimai turi skatinti diskusiją ir padėti jai plėtotis. Pavyzdžiui, „Iš kur tu žinai?“; „Ką tu turi omeny, tai sakydamas?“; „Jeigu aš teisingai supratau ...“ ir t.t.  Paprašyti apžvalgininkų pristatyti savo pastebėjimus.

 

APIBENDRINIMAS

Pradėdamas apklausą fasilitatorius gali pasinaudoti apžvalgininkų užrašais – akcentuoti prieštaravimus, panašumus ir skirtumus, kuriuos išsakė dalyviai.

Jis/ji gali paraginti dalyvius pasižiūrėti kritiškai į savo išsakytą požiūrį debatų metu.

Dalyviams užduodamų klausimų pavyzdžiai:

- Ar debatų metu pastebėjai kokius nors aspektus, apie kuriuos norėtum dabar pasisakyti?

- Ar debatų metu pasikeitė tavo nuomonė?

- Ar atradai kitokį mąstymo būdą?

- Ar „teiginiai“ ką nors įžeidė? / Ar kurie nors teiginiai buvo įžeidžiantys?

- Ar tu buvai daugumos pusėje? Jeigu Ne (arba Taip) ar nebuvo nuobodu?

- Ar, pateikdamas savo argumentus, tu elgeisi daugiau emocionaliai, ar daugiau racionaliai? (15 min.)

 

PAGALBINĖS PRIEMONĖS

Dalyvių sąrašas

 

• Vertinimo metodas: 5 rankos pirštai:
• Nykštys – tai, kas manau esant šaunu?
• Rodomasis pirštas – tai, į ką atkreipiu dėmesį (teigiamu ar neigiamu aspektu)?
• Vidurinis pirštas – tai, ką manau esant neigiamu?
• Bevardis pirštas – mano santykiai su grupės dalyviais?
• Mažasis pirštas – tai, kas nebuvo pakankama?

 

ĮKVĖPIMAS

IOM/UNHCR, 2009. Manual do Professor “Não são apenas Números”, Jogo de Ferramentas Educacional sobre Migração e Asilo na Europa.

 

IDĖJOS

1. Debatų „Už“ ir „Prieš“ trukmė priklauso nuo diskutuojamų teiginių skaičiaus. Fasilitatorius gali paruošti daugiau teiginių ilgesniems debatams.

2. Dalyviai gali parengti pranešimą (dirbdami individualiai arba grupėje) apie vieną iš teiginių, pristatydami argumentus „už“ ir „prieš“. Ši užduotis gali būti daroma kitų mokymų metu arba kaip namų darbas.

 

PRIEDAI

Priedas 1: Teiginiai

​

 

Parengta Make it Better

ITE